Skola retai „dingsta“ staiga. Dažniausiai ji nuvertėja palaipsniui: skolininkas žada, kreditorius laukia, o kai pagaliau nusprendžiama veikti, skolininkas jau neturi turto arba suėjo terminai. Štai penkios klaidos, kurias matome kone kiekvienoje perduotoje byloje.
1. Laukimas „dar savaitę“
Kuo skola senesnė, tuo sunkiau ją išieškoti – tai patvirtina ir sėkmės mokesčio dydis, kuris auga su skolos amžiumi. Vėluojant 30 dienų, raginimas turi būti išsiųstas; vėluojant 60 – skola perduodama išieškoti. Pažadai telefonu neskaitomi.
2. Nėra dokumentų
Žodinis susitarimas, sąskaita be perdavimo akto, pavedimas be paskirties – visa tai apsunkina įrodinėjimą. Prieš pradedant dirbti pasirašykite sutartį, o kiekvieną etapą fiksuokite aktu ar bent el. laišku, kurį kita šalis patvirtina.
3. Sutartyje nėra prievolių užtikrinimo
Laidavimas, įkeitimas ar bent delspinigių sąlyga keičia skolininko elgesį: jis moka pirmiausia tiems, kam nemokėti brangiausia. Užtikrinimas kainuoja vieną sutarties punktą, o ginčo atveju sutaupo mėnesius.
4. Grasinimai vietoje derybų
Grasinimai paskelbti, „atsiųsti vyrus“ ar skambinti giminėms ne tik neveiksmingi – jie gali tapti baudžiamąja veika prieš jus patį. Veikia oficialus raginimas su aiškiu terminu ir pasekmėmis bei pasiūlymas susitarti dėl grafiko.
5. Teismas kaip pirmas, o ne paskutinis žingsnis
Teismas kainuoja žyminį mokestį ir laiką, o sprendimas dar neduoda pinigų – juos išieško antstolis iš turto, kurio gali nebūti. Ikiteisminis išieškojimas dažnai greitesnis ir pigesnis, o į teismą einama tada, kai skolininkas vengia arba ginčija skolą.
Ką daryti vietoj to
- Nuo pirmos vėlavimo dienos – priminimas raštu, nuo 30 dienos – oficialus raginimas.
- Surinkite dokumentus: sutartį, sąskaitas, aktus, susirašinėjimą.
- Patikrinkite skolininko turtą ir kitas skolas viešuose registruose.
- Perduokite skolą išieškoti be išankstinio mokesčio – atlygis tik išieškojus.
Daugiau apie tai, kaip dirbame – puslapyje Skolų išieškojimas.